- kėžinėti
- kėžinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, kė̃žinėti, -ėja, -ėjo K iter. dem. kėžinti: Dviejų metų [būdamas,] apie mamą kėžinėjau LTR(Trg). Ans jau kė̃žinė[ja] J.Jabl(Als). Senis kėžinė́ja sau aplink laukus Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kėzinėti — kėzinėti, ėja, ėjo intr. po truputį vaikščioti: Mažas vaikas kėzinėja Pbs, Kvr, Skp. Vaikas metų pradėjo kėzinėti Jž … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėžinėti — intr. kiek pakėžinti, pavaikščioti: Mano vaikas jau pakėžinėja Krkl. | refl.: Eisiu pasikėžinėt ant šviežaus oro [= į šviežią orą], bene geriau bus Skr. kėžinėti; pakėžinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
varlė — varlė̃ sf. (4) KBII91, K, Š, Rtr, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, var̃lė (2) K.Būg, OG236, NdŽ, DrskŽ, Lp, Dsn 1. SD1205, H176, R, R150, MŽ, Sut, K, M, L, LL26 zool. varliagyvių klasės gyvūnas su ilgomis užpakalinėmis kojomis (Rana): Žalioji varlė (R … Dictionary of the Lithuanian Language